Dažnai užduodami klausimai

Duomenų apsaugos pareigūno užduotys, be kita ko, apima:

  • organizacijos ir jos darbuotojų informavimą ir konsultavimą dėl duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi;
  • stebėjimą, kaip laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų;
  • konsultacijų dėl prašymų, susijusių su poveikio duomenų apsaugai vertinimu (PDAV), teikimą;
  • kontaktinio asmens su duomenų apsaugos institucija (DAI) vaidmenį ir bendradarbiavimą su ta DAI;
  • kontaktinio asmens vaidmenį asmenims.

Be to, paprastai rekomenduojama, kad DAP dalyvautų priimant su duomenų apsauga susijusius sprendimus. Su DAP taip pat turėtų būti nedelsiant konsultuojamasi, kai įvyksta duomenų saugumo pažeidimas ar kitas incidentas.

 

Daugiau informacijos:

Taip, bet norėdami tai padaryti, pirmiausia turėsite nustatyti tokio tipo asmens duomenų tvarkymo teisinį pagrindą. Pavyzdžiui, duomenų tvarkymas gali būti laikomas teisėtu jūsų organizacijos interesu. Tvarkant asmens duomenis teisėto intereso pagrindu, visada būtina atlikti pusiausvyros testą, kad nustatytumėte, ar jūsų teisėti interesai yra svarbesni už asmenų teises, ypač jei tai susiję su vaikais.

Kitas galimas tokio duomenų tvarkymo teisinis pagrindas galėtų būti sutikimas. Bet kuriuo atveju asmenys visada turėtų būti iš anksto informuojami, kad renginys yra fotografuojamas ar filmuojamas.

 

Daugiau informacijos:

Taip, skambinant telefonu jūsų klientai turi būti informuojami apie įrašymo tikslus, įrašų gavėjus, jų teisę nesutikti ir teisę susipažinti su įrašais.

 

Daugiau informacijos:

Konkurso laimėtojų vardų ir pavardžių paskelbimas jūsų svetainėje gali būti laikomas teisėtu interesu, jei galite tai įrodyti atlikdami pusiausvyros testą, kad nustatytumėte, ar jūsų teisėti interesai yra svarbesni už asmenų teises.

Gera praktika būtų nustatyti vidaus procedūrą, kurioje būtų paaiškintos laimėtojų asmens duomenų skelbimo taisyklės.

Be to, asmens duomenų tvarkymas šiais tikslais turėtų būti įtrauktas į konkurso privatumo politiką, kad dalyviai būtų iš anksto informuoti apie tai, kaip jų duomenys bus tvarkomi.

 

Daugiau informacijos:

Tvarkyti asmens duomenis leidžiama, jei tam yra teisinis pagrindas. Be laisvo, konkretaus, informacija pagrįsto ir nedviprasmiško sutikimo, gali būti naudojami kiti duomenų tvarkymo teisiniai pagrindai.

Kitaip tariant, sutikimas būtinas, kai netaikomas joks kitas teisinis pagrindas.

 

Daugiau informacijos:

Ne, neskelbtinų duomenų tvarkymas paprastai draudžiamas, išskyrus labai konkrečias aplinkybes:

  • Asmuo davė aiškų sutikimą, kad jo neskelbtini duomenys būtų tvarkomi.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas, kad duomenų valdytojas galėtų vykdyti savo pareigas, visų pirma susijusias su užimtumu, socialine draudimu ir socialine apsauga. Pavyzdžiui, duomenų valdytojui gali tekti tvarkyti asmens neskelbtinus asmens duomenis, kad galėtų nustatyti, ar jis turi teisę į tam tikras socialinės apsaugos išmokas arba darbo stipendijas.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti gyvybinius asmens interesus, kai asmuo fiziškai ar teisiškai negali duoti sutikimo. Pavyzdžiui, jei dėl nelaimingo atsitikimo asmuo yra be sąmonės ir jam reikia skubios medicininės pagalbos, jo sveikatos duomenis gali reikėti tvarkyti, kad būtų galima suteikti tinkamą medicininę pagalbą.
  • Neskelbtini duomenys tvarkomi vykdant teisėtą fondo, asociacijos ar kitos ne pelno siekiančios organizacijos, siekiančių politinių, filosofinių, religinių ar profesinių sąjungų tikslų, veiklą ir tik tvarkant jų narių, buvusių narių ar asmenų, su kuriais reguliariai bendraujama, asmens duomenis.
  • Neskelbtinus duomenis asmuo aiškiai paskelbė viešai.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas vykstant teismo procesui.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas profilaktinės ar darbo medicinos tikslais. Pavyzdžiui, norint nustatyti darbuotojo darbingumą, gali prireikti įvertinti neskelbtinus asmens duomenis, pvz., jo medicininius duomenis.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas dėl visuomenės sveikatos priežasčių remiantis ES arba nacionaline teise. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti aukštą sveikatos priežiūros ir medicinos produktų kokybę arba kovoti su didelėmis grėsmėmis sveikatai, pvz., virusais, gali reikėti tvarkyti neskelbtinus asmenų duomenis.
  • Neskelbtinų duomenų tvarkymas yra būtinas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais. Pavyzdžiui, gali reikėti tvarkyti neskelbtinus duomenis, kad būtų galima pateikti tikslius statistinius duomenis apie šalies padėtį konkrečioje srityje.

 

Daugiau informacijos:

Asmens duomenų saugumo pažeidimas yra saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, neteisėtai atskleidžiami asmens duomenys arba suteikiama prieiga prie jų.

  • Jei duomenų saugumo pažeidimas kelia pavojų fiziniams asmenims, turite apie tai pranešti atitinkamai duomenų apsaugos institucijai per 72 valandas.
  • Jei dėl pažeidimo gali kilti didelis pavojus fiziniams asmenims, apie tą pažeidimą taip pat turėsite nepagrįstai nedelsiant jiems pranešti.

Bet kuriuo atveju, visų pažeidimų, net ir tų, apie kuriuos nepranešta DAI, atveju turite užregistruoti bent pagrindinius pažeidimo duomenis, jo vertinimą, jo poveikį ir veiksmus, kurių imtasi reaguojant į jį.

 

Daugiau informacijos:

Asmenys gali jūsų paklausti, ar tvarkote jų duomenis ir, jei taip, jie turi teisę susipažinti su tais duomenimis. Taigi, kai taip atsitinka ir jei tvarkote jų duomenis, turėtumėte, pavyzdžiui, nemokamai pateikti jų asmens duomenų kopiją kartu su bet kokia reikalinga papildoma informacija. Jei prašymas pateikiamas elektroniniu būdu, jūsų organizacija prašomą informaciją turėtų pateikti įprastai naudojamu elektroniniu formatu, išskyrus atvejus, kai asmuo paprašo kitaip.

 

Daugiau informacijos:

Jei jūsų organizacija renka asmens duomenis tiesiogiai iš asmenų, ji turi pateikti reikiamą informaciją rinkimo metu.

Netiesioginio asmens duomenų rinkimo atveju jūsų organizacija privalo pateikti informaciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo asmens duomenų gavimo. Šis ilgiausias vieno mėnesio laikotarpis gali būti sutrumpintas:

  • jei asmens duomenys naudojami bendravimo su duomenų subjektu tikslu. Tokiu atveju privalote informuoti duomenų subjektą ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su duomenų subjektu;
  • jei duomenys perduodami kitam gavėjui, organizacija apie tai informuoja duomenų subjektus ne vėliau kaip asmens duomenų perdavimo metu.

 

Daugiau informacijos:

Fiziniai asmenys turi teisę prašyti ištrinti su jais susijusius asmens duomenis ir tokiu atveju duomenų valdytojas privalo ištrinti asmens duomenis. Turėtumėte atsakyti be nepagrįsto delsimo ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo. Šis terminas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiais, jei prašymas yra pernelyg sudėtingas ir reikia daugiau laiko prašymui įvykdyti, su sąlyga, kad asmuo apie tai informuojamas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo.

Svarbu pažymėti, kad teisė reikalauti ištrinti duomenis nėra absoliuti. Ji netaikoma, kai atitinkami duomenys yra būtini:

  • naudojimuisi teise į saviraiškos ir informacijos laisvę (pvz., žurnalistiniais tikslais);
  • laikytis teisinės prievolės, pagal kurią reikalaujama tvarkyti asmens duomenis (pvz., tvarkyti darbuotojų darbo valandų įrašus);
  • dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje;
  • archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais; ir
  • siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus.

Kai asmens duomenys, kurie turi būti ištrinti, anksčiau buvo perduoti kitoms organizacijoms, turite informuoti šiuos gavėjus, kad asmuo paprašė ištrinti duomenis, nebent tai būtų neįmanoma arba pareikalautų neproporcingų pastangų.

 

Daugiau informacijos: